Naujų infekcijų rizika didžiausia pirmąją savaitę po užtrūkinimo. Tam, kad karvės pieno liaukos atsistatytų po ilgos laktacijos ir pasiruoštų sekančiai, labai svarbu, kad organizme būtų tinkamas mikroelementų kiekis. Paskutiniame veršingumo trimestre mikroelementų poreikis labai padidėja, nes labai daug jų iš motinos organizmo yra perduodama veršeliui.

Karvė fiziologiškai ruošiasi veršiavimuisi ir laktacijai, todėl jos organizmo poreikiai šiuo etapu reikšmingai padidėja. Paskutinėmis savaitėmis iki veršiavimosi karvės organizmui trūksta mikroelementų dėl to, kad:

• per parą suėda 30–35 % mažiau pašarų;
• daugiau mikroelementų perduoda veršeliui.

Tyrimų duomenimis, šiuo laikotarpiu karvės labai imlios oksidaciniam stresui. Dideli pokyčiai sumažėjus imuninės sistemos apsauginėms reakcijoms didina tokių gyvulių susirgimų riziką.

Atliktas 1 416 karvių tyrimas, kurioms minėtu laikotarpiu buvo švirkščiami mikroelementų papildai, parodė, kad:

• karvių tešmenys buvo sveikesni;
• mažiau pasitaikė mastito atvejų.

Kiekvienas mastito atvejis atsieina apie 300 eurų per metus vienai karvei, todėl sergamumo mastitu sumažėjimas nors vienu atveju turi lemiamos reikšmės ūkio pelningumui.

Karvėms, kurioms iki veršiavimosi trūksta mikroelementų, dažnai užsilaiko nuovalos ir pasireiškia kitos gimdos ligos, nes dėl oksidacinio streso susilpnėja karvių imunitetas.

Didesnį oksidacinį stresą patiriančių karvių veršeliai gimsta mažesnio svorio ir yra imlesni ligoms.

Mažinant oksidacinį stresą ir užtikrinant tinkamą imuninės sistemos ir fermentų funkciją, galima padėti ir karvei, ir veršeliui sėkmingai pereiti į kitą etapą.

Kuo daugiau primelžiama pieno, tuo daugiau ūkis uždirba pelno, o nuo oksidacinio streso kenčiančios karvės yra mažiau produktyvios. Tyrimai rodo, kad mažiau pieno duodančioms karvėms nustatomas didesnis oksidacinio streso lygis.

Puikiai žinoma, kad melžiamų karvių energijos balansas laktacijos metu yra neigiamas, o didelis neigiamas energijos balansas gali tapti oksidacinio streso priežastimi. Mažinant oksidacinį stresą, galima padidinti karvių produktyvumą.

Tyrimai rodo, kad naudojant „keturi viename“ injekcinius mikroelementus, sumažėjo mastito atvejų ir somatinių ląstelių skaičius. Kiekvienas mastito atvejis atsieina apie 300€ per metus vienai karvei, todėl mažesnis mastitų skaičius bandoje turi lemiamos reikšmės ūkio pelningumui.

Pagerinus bandos vaisingumą, didėja ūkio pelningumas ir mažėja jūsų patiriamas stresas.

Dėl oksidacinio streso karvių vaisingumas gali sumažėti. Mikroelementų trūkumas gali būti siejamas su:

• ankstyva embrionų žūtimi
• silpnesne ovuliacija
• sulėtėjusiu embriono augimu
• susilpnėjusia spermatogeneze

Atliktas mėsinių karvių tyrimas parodė, kad nuo veršiavimosi iki veisimo naudojant „keturi viename“ injekcinius mikroelementus, pagerėjo karvių apvaisinimo rodikliai ir karvių kūno kondicijos įvertinimas balais, o veršelių atvedimo rodiklių pasiskirstymas bandoje buvo geresnis.

Bandose, kurių karvių veršiavimosi intervalas trumpesnis, veršelių svoris nujunkant būna didesnis, pašarų sąnaudos mažesnės.

Mikroelementų gavusių bulių spermatozoidų judrumas ir morfologija pagerėjo.

Itin svarbus mikroelementų vaidmuo efektyviam atsakui į vakcinaciją gauti. Sušvirkštus vakciną, organizme vyksta imuninį atsaką formuojantys procesai, dėl kurių išeikvojamos mikroelementų atsargos. O jei jų atsargos organizme ir taip yra menkos, reakcija į vakciną būna mažiau efektyvi.

Galvijų mikroelementų atsargų papildymas vakcinacijos metu padeda pagerinti organizmo atsaką į vakciną. Tyrimais nustatyta, kad galvijų organizme, kai vakcinuojant kartu buvo sušvirkšti „keturi viename“ mikroelementai, praėjus 14, 30 ir 60 dienų po vakcinacijos neutralizuojančių antikūnų titras prieš GHV-1 buvo didesnis.

Lemiamą reikšmę turi šie veiksniai:

• transportavimas
• naujų grupių sudarymas
• pašarų raciono keitimas
• nuraginimas
• vakcinacija

Visais šiais atvejais padidėja oksidacinio streso tikimybė, sumažėjęs apetitas ir mažesni gyvulių priesvoriai. Tinkamai ūkininkaujant ir gyvulininkystės ūkiuose naudojant „keturi viename“ mikroelementų injekcijas, galima užtikrinti tvirtą pagrindą jaunų galvijų sėkmingam auginimui.

Bet kokius sprendimus keisti gyvulių šėrimą visuomet reikia priimti labai apdairiai ir tik tam tinkamu laiku.

Šiuo požiūriu mikroelementų injekcijos gali būti labai naudingos, nes padeda kompensuoti numatomą trūkumą, kai susiklosčius stresinėms situacijoms, net tik daugiau mikroelementų pašalinama iš gyvulių organizmo, bet ir sumažėja jų įsisavinimas.

Suvarymas į transporto priemones ir išvarymas iš jų, laikymas kartu su kitais gyvuliais, aplinkos temperatūros pokyčiai ir nepažįstama aplinka veršeliams sukelia psichologinį stresą. Tai kenkia jų imunitetui.

Pastebėta, kad transportuojant nujunkomus veršelius, jų kraujyje padidėja streso biologiniai žymenys.

Ne visada galime kontroliuoti išorinius veiksnius, todėl optimalios mikroelementų atsargos veršelių organizme gali padėti sumažinti oksidacinį stresą.