Kas yra oksidacinis stresas?

Oksidacinis stresas:

• Neigiamai veikia karvės sveikatą
• Brangiai kainuoja, nes ne tik sumažėja produktyvumas, bet ir padidėja išlaidos vaistams

Oksidacinis stresas – tai laisvųjų radikalų ir antioksidantų disbalansas. Padidėjus laisvųjų radikalų kiekiui, pažeidžiami audiniai ir vystosi ligos. Laisvieji radikalai neišvengiami: jie susidaro ląstelėse vykstant įprastoms organizmo reakcijoms ir taip pat kaip atsakas į aplinkos dirgiklius. Antioksidantai „surenka“ ir sunaikina laisvuosius radikalus, kad šie nepridarytų dar didesnės žalos.

Oksidacinis stresas pasireiškia, kai cirkuliuojančių laisvųjų radikalų kiekis viršija antioksidantus gaminančių karvės gynybinių mechanizmų pajėgumą.

Oksidacinio streso pasekoje pažeidžiami audiniai ir išsivysto ligos.

Nekreipiant dėmesio į oksidacinį stresą, jis gali tapti galvijų negalavimų priežastimi kaip:

• mastitas
• padidėjęs somatinių ląstelių skaičius
• šlubavimas
• metritas
• ankstyva embrionų žūtis
• pneumonija ir kvėpavimo takų ligos
• prastas augimas
• sumažėjęs vaisingumas
• nuovalų susilaikymas

Kodėl galvijai su pašaru negauna pakankamai mikroelementų?

Kritiniais laikotarpiais, kai galvijų mikroelementų poreikis didžiausias, su pašarais gaunamas jų kiekis dažnu atveju nepakankamas. Gyvuliai suėda skirtingą kiekį pašarų, jie pasisavinami netolygiai arba neefektyviai, o iš organizmo pasišalinančių mikroelementų kiekis padidėja.

Dėl mikroelementų trūkumo sutrinka imuninės sistemos, fermentų funkcijos, prastėja sveikatingumo ir produktyvumo rodikliai.

Todėl trūkumui kompensuoti reikalingi mikroelementai.

Dažniausios su pašarais gaunamų mikroelementų trūkumo priežastys

Nurodomos kelios priežastys, kodėl galvijai nepasisavina rekomenduojamo kiekio mikroelementų:

Vien su pašarais gaunamų mikroelementų nepakanka:

• sumažėjusio apetito laikotarpiais– suėdant mažiau pašarų;
• skirtingas suėdamų sausųjų medžiagų kiekis bandoje – vieni galvijai ėda daugiau nei kiti!
• skirtingose dirvose mineralinių medžiagų sudėtis labai skiriasi, todėl stambiuosiuose pašaruose ir silose gali būti mažas mikroelementų kiekis;
• prastas su pašarais gaunamų mikroelementų biologinis įsisavinimas (ne visi su pašarais į organizmą patekę mikroelementai vienodai gerai suvirškinami ir įsisavinami);
• antagonistinės mineralinės medžiagos pašaruose sumažina mikroelementų, kuriuos organizmas gali įsisavinti, kiekį (pašaruose esančios kitos mineralinės medžiagos blokuoja mikroelementų įsisavinimą).

Padidėjus mikroelementų poreikiui ar patiriant stresą –

• Sumažėjus apetitui suėdama mažiau pašarų.
  • Karvės vėlyvuoju veršingumo laikotarpiu ar stresą patiriantys gyvuliai ėda mažiau.
• Padidėjęs mikroelementų pasišalinimas su šlapimu.
  • Dėl streso į šlapimą išskiriamia žymiai daugiau mikroelementų – žr. infekciniu galvijų rinotracheitu (angl. IBR) sergančių galvijų tyrimą [1].

Į organizmą patenka mažiau, negu gyvuliui reikia, o pašalinama daugiau.